Ko išmokome konferencijoje „Leading Learning 2026“: L&D Lietuvoje auga – bet ar teisinga linkme?

6/8/20264 min skaitymo

Gegužės pabaigoje Vilniuje dalyvavome pačioje pirmojoje konferencijoje „Leading Learning“ – naujame renginyje, sukurtame specialiai Lietuvos mokymų ir ugdymo (L&D) profesionalams, kad jie galėtų susiburti ir pasikalbėti ne tik apie tai, jie daro, bet ir kodėl tai daro. Šių metų renginys apjungė vietinius duomenis bei pasaulinę perspektyvą, iškeldamas nepatogų, bet svarbų klausimą: ar mes augame teisinga kryptimi?

Pasaulis juda greičiau, nei mes manome

Pagrindinis konferencijos pranešėjas Donaldas H. Taylor'as – vienas įtakingiausių L&D tyrėjų pasaulyje – atvyko su aiškia žinia: mokymų ir ugdymo funkcija nebegali sau leisti būti tik kursų kūrėja. Pasaulinio sentimentų tyrimo („Global Sentiment Survey 2026“) duomenys, kuriuose surinkti beveik 3 800 profesionalų iš 105 šalių atsakymai, rodo, kad dirbtinis intelektas išlieka svarbiausia tendencija. Tačiau interesas įrodyti L&D kuriamą vertę auga žaibiškai ir pasiekė aukščiausią tašką per pastaruosius 14 metų.

D. Tayloro žinia buvo paprasta, bet provokuojanti: daugelis organizacijų vis dar tiki, kad L&D poveikis prasideda ir baigiasi mokymų klasėje. Tačiau tyrimai rodo, kad vadovo vaidmuo – prieš mokymus, jų metu ir po jų – yra lemiamas veiksnys, nulemiantis, ar žinios iš tikrųjų virsta elgsenos pokyčiais darbe. Tai, ką jis pavadino „L&D kontrolės iluzija“, yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl organizacijos investuoja į mokymus, bet nemato jokių rezultatų.

D. Tayloras taip pat pristatė naują modelį – Transformacijos trikampį („Transformation Triangle“), kuris apibrėžia tris galimas L&D ateities kryptis: Kompetencijų autoritetas (Skills Authority), Įgalinimo partneris (Enablement Partner) ir Prisitaikymo variklis (Adaptation Engine). Visas tris kryptis vienija vienas principas: sėkminga L&D funkcija nebėra turinio prodiuseris – tai yra verslo partneris.

Lietuva auga, tačiau atotrūkis išlieka

Agnė Ignotienė iš „E. mokymo sprendimai“ pristatė penkerius metus vykdomo tyrimo „Mokymosi planai ir prioritetai“ rezultatus, atliktus kartu su PVPA (Personalo valdymo profesionalų asociacija). 130 organizacijų dalyvavimas – 20% daugiau nei praėjusiais metais – signalizuoja apie augantį susidomėjimą šia sritimi. Skaičiai iš tiesų džiugina: 78% organizacijų dabar gali tiksliai pasakyti, kiek valandų per metus jų darbuotojai praleido mokydamiesi, palyginti su vos maždaug puse organizacijų prieš penkerius metus.

Visgi vienas skaičius atskleidžia tikrąjį vaizdą: vidutinis Lietuvos darbuotojas mokymuisi skiria 20,3 valandos per metus. JAV vidurkis siekia 40 valandų. Tai nėra mažas atotrūkis, ir jis mažėja lėtai.

Kitas įspėjamasis signalas – mokymų biudžetas vienam darbuotojui 2026 m. siekia vos 206 eurus ir yra susitraukęs 13%. Taip pat sumažėjo vienos mokymosi valandos kaina. Nors iš šalies tai gali atrodyti kaip efektyvumas, tyrimo autoriai kelia pagrįstą klausimą: ar tai strateginis efektyvumas, ar tiesiog spaudimas viską padaryti pigiau?

Gera žinia – organizacijos, turinčios kompetencijų modelį, mokosi 23% daugiau nei vidurkis ir aukščiau vertina savo mokymosi veiklų kokybę. Tai rodo aiškią kryptį: mokymasis turi būti susietas su organizacijos strategija, o ne egzistuoti izoliuotai.

Ką tai reiškia praktikoje?

Beatričė Gražienė iš „FranklinCovey Lithuania“ konferenciją pradėjo fundamentaliu priminimu: kiekviena organizacija yra mokymosi sistema. Klausimas yra ne ar mokytis, o kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp to, ką jau žinote, išnaudojimo (exploit) ir naujų gebėjimų kūrimo (explore). Ypač dabar, kai „McKinsey“ duomenys rodo, kad net 86% vadovų mano, jog jų organizacijos nėra pasiruošusios dirbtinio intelekto integracijai kasdienybiame darbe.

Visi trys pranešėjai kalbėjo skirtingomis temomis, tačiau jų žinutės susiliejo į vieną: per pastaruosius penkerius metus išmokome geriau organizuoti mokymąsi. Dabar laikas išmokti juo kurti realų poveikį.

Mes, „Coursy.io“, tikime, kad technologijos gali padėti šį žingsnį žengti greičiau – sekant mokymosi duomenis, pastebint tendencijas ir susiejant mokymąsi su verslo tikslais. Tačiau svarbiausia, kad organizacijos pačios sau užduotų D. Tayloro klausimą: ar mūsų L&D funkcija kuria vertę, ar tiesiog štampuoja kursus?

Straipsnis parengtas remiantis pranešimais, skaitytais konferencijoje „Leading Learning 2026“.